- panemunys
- panemunỹs sm. (34b), pãnemunis (1) KII54 žr. panemunė: 1. Panemuniais skleidėsi šiltas, permatomas vasaros rūkas K.Bor. Kelias iš Kauno į Jurbarką eina panemuniaĩs Jrb. Važiuoti panemuniaĩs NdŽ. 2. Patys panemuniai ir pasienis jau Vytauto laikais buvo apgyvendinti rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
